Alta via 1. I etapas: Lago di Braies – Rifugio Biella.

2025 m. rugsėjo 7 d., sekmadienis. Lago di Braies – Rifugio Biella.

 

Apie pasiruošimą ir kelionę link žygio starto.  

Štai ir išaušo Alta via 1 žygio starto diena. Anksti keliamės, susiruošę išeiname į prie viešbučio esančią Villabassa Ovest/Niederdorf West autobusų stotelę. Autobusas Nr. 442 į Lago Braies/Pragser Wildsee 07:25. Autobuso  bilietus esu nupirkusi iš anksto internetu. Informaciją apie grafikus ir kelionės bilietus galima rasti www.prags.bz/en. Neturinčių iš anksto pirktų bilietų keleivių neveža. Bilieto kaina 13 eurų. Šiek tiek perspausta, bet kito pasirinkimo neturime. 

Iš ryto vėsu. Autobusas vėluoja kokias 5 minutes, bet išriedame. Autobusas pilnas kupriniuotų žygeivių. Už nepilnų 15 minučių lipame galinėje autobuso stotelėje prie Braies ežero. 

 

Su žygeivių minia patraukiame link Braies ežero. Iš pat ryto ežero pakrantėje klega būriai žmonių. Žinios apie pertektinį turizmą šiuose kraštuose turbūt ne iš piršto laužtos. 

 

Žmonių minia labai greitai išsibėgioja savo takais, pakrantė nutyla. 

Stikliniame ežero vandenyje plūduriuojančiose valtelėse vyksta vestuvininkų fotosesija. 

  

Besižvalgydamos į romantiškus vaizdus, sulaukiame komandos pastiprinimo. Gera matyti senus bičiulius. Penkiese patraukiame į Alta via 1 pėsčiųjų taką.

Braies ežeras vokiškai vadinamas Pragser Wildsee. Mums pasiseka pasigrožėti jo magija, nes ankstų rytą ežeras beveik visiškai tuščias, tačiau vėliau čia turėtų sutraukti minios. 

Alta via 1 žygis prasideda. Iš ryto gaiviai vėsu. Šiame žygyje išbandome naujovę: žygiavimą su dviejomis lazdomis. O Dieve, ir kur mes buvome anksčiau: dvi lazdos pusę žygio vargo nuima. Dabar visada žygiuosiu tik su dviejomis.

Lengvai į kalną kopiančiu taku einame ežero pakrante. Netrukus prasidės kur kas sunkesnis ir visą dieną į viršų kylantis takas. Pakeliui rasta nuoroda sako, kad iki Rifugio Biella mums teks žygiuoti 3 valandas. Deja, užtruksime perpus ilgiau. 

 

Akmenuotas Braies ežero paplūdimys pilnas pristatytų turų. Po akmenėlį padedame ir mes.

 

Cicerone gidas nurodo, kad iki Rifugio Biella yra 6 kilometrai, kituose šaltiniuose randu, kad 9,5 km. Kelią kalnuose išmatuoti kilometrais yra sudėtinga. 

Sukame Nr. 1 pažymėta trasa ir pamažu kopiame aukštyn. 

 

Šiandien mums teks užkopti beveik kilometrą į viršų. Taigi, pirma Alta via žygio diena nusimato visapusiškai sunki. Bet žingsnis po žingsnio trepsime aukštyn, žemai likęs Braies ežeras tolsta. Kitoje pusėje baltuojantis viešbutis, šalia kurio ankstų rytą išlipome iš autobuso, atrodo tarsi nykštukų namelis. 

 

Ketvirtą komandos narę atvežęs jos vyras mus palydi į kalną ir, pridėjęs krūvą saldžių lauktuvių, palinki gero kelio. Nuo šiol žygiuosime keturios kalnų mylėtojos. 

 

Su kiekvienu aukštyn užliptu metru apylinkių panorama platėja. Vis atsisukame pažiūrėti į žemai paliktą Braies ežerą. Jo spalva neįtikėtinai smaragdinė. Gaila, kad norėdamos jį pamatyti, turime žvilgčioti atgal, nes prieš akis tematome pilkas uolas, į kurias taip sunkiai puškuojame.  

 

Kažkur prieiname kopėčias status kalno šlaite. Vis šiokia tokia naujiena ir atrakcija sunkiame bei gana monotoniškame take. Stataus šlaito pakraštyje pritaisytos kopėčios atrodo baugokai, bet šone įrengtos grandinės labai padeda.

 

Stojame pirmųjų šiame žygyje pietų. Jau tampa tradicija užkandžiauti lietuviškais lašiniais. Šįkart - ir su lietuviška Senolių duona. 

 

Užkandę ilgokai pailsime. Paskui vėl traukiame į taką. Kopiame ilgai ir stačiai. Kurį laiką vėsina miškas. Kažkur pasirodo apačioje likęs Braies ežeras.

 

Trasa, nors ir varginanti, bet gana įvairi. Takas veda vis aukštyn ir aukštyn. Visą dieną dirbantys tie patys raumenys jau skaudena. 

 

Už savęs paliekame platų kraštovaizdį. Žemai esančiame slėnyje liko Braies ežeras. Jo šioje kelionėje jau nebematysime. Nekantru sužinoti, kas mūsų laukia priekyje.  

 

Prasideda grandinių ruožas. Daug kur praverstų ilgesnės kojos, bet atrakcija smagi. Nerimavau be reikalo. 

Po sudėtingesnės trasos dalies vėl galime mėgautis gražia kalnų panorama. 

 

Pasiekę perėją, papulsime į kaitrų slėnį. Ne veltui rekomenduojama į šios dienos trasą išeiti kuo anksčiau. Kūnas jau jaučia nuovargį ir nenorime tikėti, kad mums teks kopti ten, kur matome vingiuojantį vos įžiūrimą takelį.

 

Nejaugi mums tikrai reiks eiti ten aukštyn? Deja, ten. Ir aukštyn, šiandien visą dieną tik aukštyn. 

 

Per dieną kopdamos aukštyn pavargome, norisi stoti ilsėtis, tačiau takas eina saulės atokaitoje, tarsi krosnimi, pavėsių nėra, nebent didesnė uola meta šešėlį. Šiap ne taip metras po metro pasiekiame perėją Forcela Sora Forno, nuo kurios matosi mūsų būsima nakvynės vieta - rifugio Biella.

 

Nuo Forcela Sora Forno žvalgomės į plačias apylinkes.  Šiuo prieš akis vingiuojančiu keliu žygį pradėsime rytoj.

 

Kelionių gide rašoma, kad jei dar liko energijos, galima pakilti į Croda Del Becco (Seekofel) - aukštą 2 810 m  viršūnę, 2-3 kategorijos, iš kurios atsiveria išskirtinai platūs vaizdai bei matosi Braies ežeras. Būtų 2 val pirmyn-atgal nuo Forcella Sora Forno. 

 

Mes noro lipti į kalno viršūnę nei viena neturime. Sukaupę paskutines jėgas stačiu takeliu leidžiamės į kalnų trobelę Biella, kuri šiąnakt bus mūsų namais. 

 

Kalnų trobelę Biella pasiekiame apie 16 valandą. Nors gidai rašo, kad nuo Braies ežero iki rifugio Biella yra 3-4 valandos, bet mes ėjome visas 7. Aišku, daug fotografavomės, ilsėjomės ir šiaip meditavome. 

Įsiregistravimas kalnų trobelėje Biella keistas. Batus, lazdas bei kuprines paliekame prieškambaryje ir laukiame eilės prie registracijos. Šeimininkas su kiekvienu labai ilgai bendrauja. Kol sulaukiame savo eilės, spėjame išgerti alaus. Mažas bokalas kainuoja 5 eurus. 

Nakvynę iš anksto užsakėme internetu tiesiogiai per Rifugio Biella rifugiobiella.it/en/  tinklapį. Šią nakvynės vietą reikia pasiekti iki 18 valandos. Mūsų rezervuotas kambarys 4-iems, turi net ir pavadinimą: Croda Rossa, yra su pusryčiais ir vakariene (half board). Kaina iš viso už kambarį su maitinimu yra 320 eurų (80 € žmogui). Iš anksto per Paypal buvo sumokėtas avansas - 160 eurų. Atsiskaityti galima banko kortelėmis. 
Dušas mokamas, 5 minutės kainuoja 5 eurus. Dar tiek pat paima užstatui, kurį, grąžinus korteles, grąžina.

Trobelė sena, mūsų kambarys yra 3 aukšte. Kambarys ankštas. Privalumas tik tas, kad čia mažiau šurmulio. Keturios kambariuke vos telpame. 

Pirmą kartą miegosiu dviaukštės lovos antrame aukšte ir naudosiu miegmaišio įvalkalą.  

Išbandau dušą. Bendražygei tenka nusiprausti po šaltu vandeniu, man papuola karštas. Bet 5 skirtų minučių neišnaudoju, nusiprausti užtenka gerų poros minučių. 

Tualetas tupimas. Yra 6 kriauklės praustis. Patogumai ne kažin kokie, pirmą dieną sunku su jais susigyventi, bet link modernesnės trobelės Sannes vargu ar būtume nuėję. 

Vanduo iš čiaupo negeriamas. Telefonai kraunami bendrai koridoriuje. Yra nemokamas Starlink internetas. 

Vakarienė 19 valandą. Ant stalo randame užrašus su mūsų vardais, ten ir sėdame. Vakarienė vidutinio skanumo. Pasta čia skanesnė, nei vakar atvažiuodamos valgėme Kortinoje. Jautienos troškinys labai sūrus, bet spėliojame, gal specialiai, kad atgautume per dieną išprakaituotas druskas. Kaip ten bebūtų, vakarienės sočiai pavalgėme ir jėgas atgavome.

Po vakarienės einame į lauką ir stebime saulėlydį. Jis nuo rifugio Biella prieigų yra nuostabus. Vien dėl saulėlydžio verta pakentėti trobelės nepatogumus. 

 

 

Nueiname iki šalia rifugio Biella rymančio Croda Del Becco (Seekofel) kalno. Tokiu gražiu saulėlydžiu baigiasi sunki, bet graži pirmoji Alta via 1 žygio diena.